Šis raitelis stovi ir žiūri į vartus, pro kuriuos kelias vesdavo į dvarą.
Mes jų jau nematome.
Ir nors iš vartų vesdavo du išsišakojantys keliai – mes jų nematome.
Dabar raitelis stovi sankryžoje.
Miestas yra sankryžoje. Read more
Dvi galvos iš vieno kūno sujungtos vamzdeliu ir dar neaiškus mechanizmas. Beveik kaip „Gubernijos“ alaus darykloje sujungtos didžiulės cisternos, kuriose iš skirtingų ingredientų verdamas vientiso skonio gėrimas.
O koks mechanizmas iš skirtingų istorijos faktų mums Read more
Žmogaus kūnas yra sankryža: ligų ir švenčių, meilės ir mirties. Živilės Žvėrūnos šiauliečio figūra yra žemėlapis, kuriame sužymėtos nuo seniausių laikų mieste siautusių epidemijų ir marų odisėjos. Grafai Zubovai visada rūpinosi, kad krašte būtų gydytojų ir Read more
Kosminiai žaidimai yra amžini. O mūsų kaukės – laikinos. Tai mes juokdariai, tai profesionalai, kai kam visą gyvenimą išliekame vaikai, o kai kam – nevykėliai.
Kažkada šį dvarą valdė Platonas Zubovas. Jis taip pat turėjo Read more
Kiekvienas meno kūrinys yra raktas į kitą tikrovę. Kartais ir į istoriją. Aplinkui yra daug raktų į praeitį. Zubovų rūmai, Zubovų parkas ir Kaštonų alėja.
Kaštonų alėja buvo vartai į Zubovų dvaro teritoriją, kurioje mes stovime. Read more
Menininkai yra jautrūs. Jie jaučia, kas dedasi po žeme, kas yra amžina, kas niekada niekur nedingsta, nors ir yra nematoma. Ten giliai ne tik magma, lava ir raudoni žemės išspjaunami akmenys. Menininkai mums nuolat primena, Read more
Stiklo karoliukų žaidimas pedagoginėje provincijoje. Tiesa, aplink Šiaulius buvo kone penkios Zubovų išlaikomos pedagoginės įstaigos, tai gal ir ne tokia jau pedagoginė provincija. O šitos mergaičių gimnazijos valdžia nenorėjo, bet ar tai vienintelis Read more
Mes prakrapštom sekretą ir randame ten savo kaukę, kurią palikome laiko vaške. Laiko vaške lieka viskas, tik ne viską matome. Valstybinis Šiaulių dramos teatras atsidarė 1931 metais su Karlo Gocio Read more
Iš giliai šitą akmenį išspjovė žemė. Ten, kur dar blaškosi liepsnojantis chaosas, ligų ir baimių slibinas. Edita Sūdžiūtė rado tą akmenį, įsižiūrėjo ir pajautė, kas dedasi ten giliai. Bet uždėjo spyną, kad patys Read more
